Laiškai Plaškiams

Kiekvieną kartą važiuodamas fotografuoti į Plaškius stabteliu toje vietoje, kur iš po juodos asfaltbetonio masės rikiuojasi grįstkelio akmenukai – tarsi riba tarp praeities ir dabarties. Iš čia atsiveria horizontali kaimelio panorama su bažnyčia. Nedaug Lietuvoje tokių vietų, kur pavasariniai potvyniai apsemia bemaž visą kaimą, ir tik ant kalvelės stovinti bažnytėlė atrodo kaip švyturys. Šalimais tekanti Gėgė ir maitintoja, ir atgaivos šaltinis. Vietiniai pripratę prie čia tvyrančios savotiškos atmosferos – lėtas gyvenimo tempas, tarsi sulėtintame būties filme.

Daugiau:
http://www.kitafotografija.lt/kf/box/index?authorId=74dda954-b309-40bf-be1f-9871b7384ee4